Naujienos

Kaip prakalbinti vaiką? Kodėl norint lavinti kalbos raidą būtina nepamiršti ir motorinių įgūdžių? Ką bendro turi vaiko motorika ir kalbos raidos vystymasis?

Į šiuos ir dar daugiau klausimų atsakė bei patarimais ir veiklų idėjomis pasidalijo visuminio ugdymosi šeimai akademijos „Family Lab Academy“ mokytoja Indrė Neimantė ir logopedė Augustė Zaurakaitė.

Kai kalbama apie vaiko motoriką, dažniausiai pagalvojama, kad tai judesiai, kai vaikas vaikšto ar bėga, tačiau vaiko motorinis vystymasis skirstomas į dvi kategorijas: smulkiąją ir bendrąją.

Smulkiosios motorikos įgūdžiai apima smulkius rankų, pirštų, pėdų, lūpų ir liežuvio judesius, o bendrieji motoriniai įgūdžiai apima raumenų motorinį vystymąsi, kuris leidžia vaikui vaikščioti, sėdėti, judinti galvą ir panašiai. Taigi tuoj įsitikinsime, kad fizinė vaiko raida yra neatsiejama nuo vaiko kalbos raidos vystymosi.

Labai svarbu lavinti vaiko smulkiąją motoriką. Vaiko pirštukai yra tiesiogiai susiję su kalbos centrais, todėl jų lavinimas yra labai svarbus ir tiesiogiai susijęs su sklandžiu vaiko kalbos vystymusi.

5 būdai, kaip lavinti smulkiąją motoriką:

• Pirštukų žaidimai. Nuo pat mažens labai svarbu lavinti vaiko rankų pirštukus, plaštaką, riešą. Atlikite delniuko masažą – tai įvairūs glostymai, patrynimai, tik venkite stiprių pabaksnojimų. Vėliau vaiko pirštų judesius galime lavinti atlikdami pirštukų žaidimus. Vienas iš jų visiems gerai žinomas – tai „virė virė košę“. Šio žaidimo metu atliekant pirštukų judesius, kaip verdame košę, lavėja ne tik pirštų judesiai, bet ir vaiko kalbos supratimas. Pirštukų judesius galima įterpti dainuojant bet kurią dainelę.

• Karoliukų, makaronų, sagų vėrimas. Šios veiklos metu lavėja ne tik vaiko smulkioji motorika, bet ir akies bei rankos koordinacija. Šiai veiklai galite naudoti pagaliuką ar siūlą, ant jo galima verti karoliukus, makaronus ar sagas. Geriausia, kad pastarieji būtų dideli, masyvus, o pagaliukas ar siūlas kuo tvirtesnis.

• Piešimas. Tam, kad meninė veikla vaikui būtų kuo malonesnė, dažais tapšnokite, štampuokite, terliokite, nesiekdami sukurti konkretų vaizdą, tačiau pasidžiaukite spalvų ir jausmų įvairove. Piešimo metu ne tik lavės vaiko smulkioji motorika, bet ir vaiko vaizduotė, kūrybiškumas ir dėmesio koncentracija, spalvų pažinimas.

• Kamštelių dėliojimas. Kamštelių tikriausiai yra kiekvieno namuose, nuo įvairiausių gėrimų ar vaikiškų tyrelių, tačiau ne visi pagalvoja, kad tai gali tapti puikiu žaidimu vaikui. Vienas iš būdų – kamštelius rūšiuoti pagal spalvas juos sudedant į atitinkamas spalvų dėžutes. Taip pat galime nupiešti ant kartono norimą objektą ar daiktą (pvz., uogą, kirminą) iš apskritimų, juos nuspalvinti norima spalva ir ieškoti tokios spalvos kamštelio.

• Konstruktoriai/kaladėlės. Šių žaidimų turi būti kiekvieno namuose. Žaidžiant su kaladėlėmis ar konstruktoriais lavėja vaiko pirštų judesiai, taip pat vaiko kūrybiškumas bei dėmesio koncentracija. Konstravimo žaidimai yra nuostabi veikla šeimos laikui kartu, kai tėveliai stato, o vaikas gali sugriauti arba įsijungti į konstravimą.

Smulkiosios motorikos lavinimui tinka bet kuri kasdieninė veikla, kurios metu judinami vaiko smulkieji raumenys (pirštai, akys, liežuvis ir kt.). Tai gali būti sagučių užsegimas, skalbinių segtukų segimas, lietimas įvairių tekstūrų paviršių, žaidimai su modelinu, lipdukų klijavimas. Tam, kad šios veiklos įgautų dar didesnę prasmę – garsiai įvardinkite spalvas, formas ir patį veiksmą, kurį atliekate.

Siekiant, kad vaiko kalba vystytųsi sklandžiai, labai svarbūs ne tik smulkiosios, tačiau ir stambiosios motorikos gebėjimai. Bendras vaiko motorikos vystymasis ankstyvojoje vaikystėje yra labai svarbus kalbos formavimuisi. Bendrosios motorikos pagrindu formuojasi smulkioji motorika. Kai vaikas geba atlikti stambiuosius judesius, tuomet pereinama prie smulkiosios motorikos judesių atlikimo.

Stambiosios motorikos lavinimas prasideda nuo kūdikystės, kai atliekant mankšteles vaiko rankytės ir kojytės judinamos ir vėliau vaikas tai gali padaryti pats. Kai vaikas geba ropoti, prasideda aktyvesnis stambiosios motorikos lavėjimo laikas, naudojamos visos raumenų grupės ir veiklą galima sunkinti, skatinant atlikti tam tikras užduotėles:

• Lindimas į tunelius (tinka stalai, kėdės ir pan.). Namuose galima pastatyti tunelių miestą, tam pravers įvairios kėdės, stalai uždengti su pledais, per šiuos tunelius paskatinti vaiką lįsti ropojant.
• Bėgimas aplink kliūtis. Sukurkite vaikams aplinką, kurioje jie pasijaustų lyg kliūčių ruože. Namuose galima išdėlioti įvairius žaislus, pagalvės ant žemės ir vaikai bėgdami/šliauždami turėtų įveikti šį kliūčių ruožą. Veiklos metu nuolat kalbame su vaiku, pasakojame, kokias kliūtis sutinkame savo kelyje.
• Šokinėjimas. Ruoštis šiai veiklai nereikia labai daug. Galima namuose sudėti įvairias formas ant žemės (lankai, pledai, pagalvės ir pan.). Veiklos metu vaikus paskatiname šokinėti lyg varles nuo vieno daikto ant kito.
• Daikto siekimas (balionėliai ir pan.). Šios veiklos metu siekiame aukštai pakabinto daikto, pavyzdžiui, baliono, medžio lapo ar kažko, kas vaiką domina. Gaudydami įvardiname, ko siekiame (pavyzdžiui, siekiame raudono baliono).

• Dainelės su judesiais, šokiais. Dainelės puikiai lavina vaiko kalbą, jų metu galime įtraukti ir įvairius judesius. Vienas iš jų – tai mankštos, kurių metu dainuojame ir atliekame dainelėje minimus veiksmus.

Taigi lavinant stambiąją motoriką labai svarbu nuolat kalbėti su vaiku, pasakoti, kokie veiksmai yra atliekami, taip lavės vaiko kalba, jos supratimas, artikuliacija ir plėsis vaiko žodynas. O visos šios veiklos įkvėps naujiems ugdomiesiems žaidimams lietingais rudens vakarais namuose.