Naujienos

Emocijų kaita vaiko raidoje yra neišvengiamas dalykas, ir apie tai labai svarbu žinoti kuo daugiau, kad padėtume ne tik vaikui suprasti savo emocijas, bet ir patiems tėvams – besimokantiems atitinkamai reaguoti. Kaip padėti vaikui tvarkytis su savo emocijomis? Kaip šį laikotarpį ištverti patiems?

Į šiuos klausimus atsako ir patarimais dalijasi „Family Lab Academy“ visuminio ugdymosi šeimai akademijos įkūrėja, edukologė Jovita Starkutė ir „Family Lab Academy“ ikimokyklinio ugdymo mokytoja Lina Dumbliauskienė.

Kodėl darželis ir kitos naujos pradžios, pirmieji kartai ne visada atneša teigiamų emocijų? Kas čia tokio vyksta?

„Vaikas darželyje mokosi labai daug naujų dalykų – susipažinti ir priimti naujus žmones, mokosi būti savarankiškas, mokosi iš kitų elgesio pasiimti, dalintis ir būti pirmas. Labai lengva suprasti situaciją, jei perkelsime šioje pozicijoje save į naujo darbo etapą, kai nedrąsu, nepažįsti aplinkos, bandai suprasti taisykles ir dar nori iš karto puikiai viską atlikti. Natūraliai prisikaupia labai daug emocijų, kurias išleidi ir demonstruoji tik saugioje aplinkoje – vaikui tai namai, – teigia edukologė J. Starkutė. – Tačiau tikėtina, kad esama emocijų situacija nėra susijusi tik su viena sritimi. Vaikas auga kaip asmenybė ir tam tikrais raidos amžiaus tarpsniais jis mokosi pasiimti norimus daiktus, būti savarankiškas. Tėvai turi kantriai reaguoti ir skatinti vaiko norą dalykus daryti pačiam, ypač vaikui pradėjus lankyti darželį. Pačiam apsirengti, nusirengti, pasiekti ir pačiam pasiimti norimus daiktus ir pan.

Visi emocijų šuoliai tikriausiai susiję ne vien tik su darželiu, pirmiausia reikia atsižvelgti į atitinkamą vaiko raidos etapą, kas tuo metu vyksta vaiko gyvenime, kokie veiksmai ar elgesys namuose gali sukelti vadinamąją vaiko raidos krizę.“

Kaip padėti vaikui tvarkytis su savo emocijomis?

„Kai vaikas mokosi pats pasirūpinti savimi, emocijų kaita yra neišvengiamas etapas vaiko gyvenime. Tik pripažinę ir domėdamiesi šiuo tarpsniu, mokydamiesi patys priimti emocijas ir padėti vaikui su jomis susitvarkyti, tėvai gali patys ramiau reaguoti į šį vaiko raidos etapą. Vaikai ankstyvajame amžiuje nemoka suprasti savo emocijų, todėl nežinodami, kaip įvardinti ir pasakyti apie tai, kas su jais vyksta viduje, ir dažnai nežinodami, kaip elgtis tam tikrose situacijose, jie gali būti irzlūs, pikti“, – aiškina ikimokyklinio ugdymo mokytoja L. Dumbliauskienė.

Kaip teigia edukologė J. Starkutė, pirmiausia, tėvai turi mokyti vaikus suprasti, kas su jais vyksta, mokyti pažinti juose esančias emocijas, išmokyti juos pačius jas įvardinti. „Tai itin sunku, jei vaikutis dar nekalba, o rodomaisiais judesiais rodo, zirzia ir kitaip pyksta. Čia gali padėti knygelių skaitymas ir personažų emocijų įvardinimas, kalbėjimasis, kaip jie įveikia ir valdo savo emocijas. Antra – svarbu mokyti valdyti emocijas, ir būtent tėvai yra tie, kurie parodo, kokiais būdais jas galima valdyti. Būtina kalbėtis su savo vaiku ir aiškinti jam, kaip elgtis, ką galima daryti geriau ir ko daryti negalima emocijoms užplūdus. Ir čia tikrai neužteks karto ar kelių, nes tai – procesas. Tai svarbu suprasti, nes tėvai dažnai meta vieną ar kitą būdą vos pabandę, nes galvoja, kad jis neveikia. Tačiau turi būti tęstinumas. Todėl čia irgi gali padėti knygelės, kvėpavimo pratimai, pykčio valdymo technikos. Tik klausimas – ką jūs naudojate, kai apima pyktis? Kaip reaguojate į vaiką ir ką jam parodote, kai jumyse kyla pyktis?“ – klausia specialistė.

Kokiose situacijose kyla stipriausios emocijos?

L. Dumbliauskienė sako, kad tėvai, gyvendami su mažyliu, pirmiausia turi sekti, kokiose situacijose jiems patiems pirmiausia kyla pyktis, pavyzdžiui, vėluojant ir kažkur skubant, arba jei nori kažką padaryti, bet vaikas nenusiteikęs ir turi visai kitokių planų. Automatiškai tokiose situacijoje, kai tėvams nepavyksta padaryti, kas suplanuota, kyla susierzinimas ir vaikams. Jie puikiai pajunta, kada tėvai atitolę, ir nori susigrąžinti dėmesį.

Svarbu atsakyti į klausimus, kokiose situacijose kyla daugiausia emocijų? Atlikę šį pratimą puikiai identifikuosite, ką turite daryti:

• Ir vėl vėluojam! Labai dažnai vaikų emocijos būna sunkiai suvaldomos, kai mes kažkur vėluojame. Suprantama, kad vėlavimas ne visada yra išvengiamas dalykas, tačiau jei žinote, kad susiruošti būna sunku – atsikelkite anksčiau, padėkite vaikui ramiai susiruošti. Ir dar papildomai pridėkite laiko, jei susiruošimo nepavyktų įgyvendinti taip sklandžiai.
• Ritmas ir dienotvarkė – tikriausiai vieni svarbiausių dalykų, nes jei vaikas nemiegojęs, nevalgęs ir pervargęs – emocijos garantuotos. Todėl patartina išlaikyti vaiko dienotvarkę nekintančią arba mažai kintančią, jei turite tam galimybę, kiek įmanoma prisiderinti prie vaiko ritmo.
• Noriu čia ir dabar! Reikia nepamiršti, kad vaiką veikia malonumo principas – jis visų dalykų nori čia ir dabar. Tėvai turi mokyti vaiką, kad jie supranta ir mato, koks gražus daiktas ar dalykas yra jų rankose, tačiau reikia paaiškinti, kad šio daikto vaikas negali pasiimti su savimi ar šiuo metu jo neįmanoma nupirkti, pasiimti ar gauti. Labai svarbu, kad pokalbis su vaiku vyktų ramiai, vaikas jausis saugiai ir užtikrintai, jeigu matys, kad tėvai jaučiasi taip pat. Taip vaikas mokysis sutramdyti savo emocijas.

Jų gali būti ir daugiau, svarbu jas identifikuoti ir pradėti reflektuoti patiems tėvams.

Kaip padėti sau, kuomet vaikas išgyvena emocijų keitimosi tarpsnį?

1. Labai svarbu iš anksto domėtis vaikų raidos etapais, suprasti, kad emocijų kaita yra neišvengiamas ir natūralus procesas, kurio metu vaikai mokosi. Stenkitės ramiai aiškinti ir padėti atskirti savo vaikui, kuris elgesys yra labiau tinkamas ir kaip elgtis tam tikrose situacijose. Pasiruošimas iš anksto ir žinių gilinimas apie vaikų raidos etapus tėveliams padės lengviau ištverti šį procesą. Emocijų kaita yra laikinas etapas, po kurio vaikai tampa savarankiškesni, kiekvienos ašaros moko vaiką išjausti emocijas ir palengvina emocinę būseną.
2. Vaikų emocijos tėvams tampa tikru išbandymu. Nepamirškite, kad visada savo emocijomis galite pasidalinti su pedagogais, jie turi ne tik gerų patarimų, bet ir naudingų įžvalgų bei būdų nusiraminti. Nebijokite klausti ir domėtis, dalinkitės savo patirtimi – tarpusavio komunikacija padės lengviau išgyventi šį laikotarpį.
3. Labai svarbus momentas, kuriam reikalinga ir tėvų asmeninė kontrolė – tai grįžus namo ne panirti į maisto gamybą ar namų tvarkymąsi, o iš karto skirti individualų laiką tik vaikui jo erdvėje, kurio metu vaikas gavęs dėmesio nusiramins, paleis emocijas būdamas drauge, žaisdamas, palengva išmoks jas valdyti per veiklas.
4. Vaikui nusiraminti gali padėti įvairūs sensoriniai žaidimai, kurie skirti tyrinėti ir pažinti pasaulį. Ir jie itin veikia tik grįžus iš darželio. Žaidimams naudokite tai, ką turite namuose: samčius, šaukštus, kibirėlius su vandeniu, puodus, indelius. Leiskite vaikui tyrinėti, įvairūs žaidimai ir pasaulio pažinimas jam padės lengviau susitvarkyti su savo emocijomis.